- mykčioti
- mýkčioti vksm. Sutri̇̀kęs vyri̇̀škis ti̇̀k dairėsi ir kažką̃ mýkčiojo.
.
.
mykčioti — mykčioti, ioja, iojo žr. mykauti 2: Na, aš pasitarsiu su tėvu, – mykčiojo Vincas J.Avyž. Ji tik mykčioja, nenori išpasakoti, kas namuos darosi Brt. Jis mykčioja ir nenori sakyt Vlk. ^ Kad eini – netūpčiok, kad šneki – nemykčiok Užv … Dictionary of the Lithuanian Language